Maisto konservantai jau šimtmečius naudojami siekiant prailginti maisto produktų galiojimo laiką ir išvengti bakterijų, pelėsių ir mielių sukeliamo gedimo. Kadangi vartotojai vis labiau rūpinasi savo sveikata, kyla klausimas: Ar visi maisto konservantai kenkia mūsų sveikatai? Atsakymas yra nevienareikšmis, nes ne visi konservantai kelia vienodą pavojų, o kai kurie yra netgi naudingi. Norint rinktis maisto produktus, kuriuos vartojame turėdami pakankamai informacijos, labai svarbu suprasti, kuo skiriasi įvairių rūšių konservantai.
Kas yra maisto konservantai?
Konservantai – tai medžiagos, kurių dedama į maisto produktus, kad būtų išvengta mikrobų augimo, oksidacijos ir gedimo. Jie padeda ilgiau išlaikyti maisto kokybę, skonį ir išvaizdą. Konservantai gali būti natūralūs arba sintetiniai ir skirstomi į kelias kategorijas, įskaitant antimikrobines medžiagas, antioksidantus ir chemines medžiagas, slopinančias fermentines reakcijas.
Natūralių ir sintetinių konservantų vaidmuo
Natūralūs konservantai, tokie kaip druska, actas ir cukrus, tūkstantmečius buvo žmonių mitybos dalis. Šios medžiagos paprastai laikomos saugiomis, jei vartojamos saikingai, nors per didelis druskos ar cukraus kiekis gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, hipertenziją ir nutukimą.
Kita vertus, sintetiniai konservantai, tokie kaip natrio benzoatas, nitritai ir sulfitai, dažnai vertinami skeptiškiau. Šios cheminės medžiagos sukurtos tam, kad pailgintų produktų galiojimo laiką.
Galimas sintetinių konservantų keliamas pavojus
Susirūpinimą dėl sintetinių konservantų kelia tai, kad jie gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Nors reguliavimo institucijos, tokios kaip JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), daugelį jų laiko saugiais, kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri konservantai gali turėti žalingą poveikį.
- Natrio nitritas ir nitratas: Šie konservantai paprastai naudojami sūdytoje mėsoje, pavyzdžiui, šoninėje ir dešrelėse, siekiant išvengti botulizmo. Tačiau nitritai, veikiami didelės temperatūros, gali sudaryti nitrozaminus – junginius, kurie laikomi kancerogeniniais. Kai kurie tyrimai susiejo perdirbtos mėsos vartojimą su padidėjusia tam tikrų rūšių vėžio rizika, todėl kyla susirūpinimas dėl nitritų naudojimo.
- Natrio benzoatas: Natrio benzoatas, dažnai naudojamas rūgščiuose maisto produktuose, tam tikromis sąlygomis kartu su askorbo rūgštimi (vitaminu C) gali sudaryti benzeną – žinomą kancerogeną. Nors benzeno kiekis maisto produktuose paprastai būna nedidelis, ilgalaikis jo poveikis gali kelti pavojų sveikatai.
- Sulfitai: Nors sulfitai neleidžia maisto produktams, pavyzdžiui, vynui ir džiovintiems vaisiams, oksiduotis ir paruduoti, kai kuriems žmonėms, ypač sergantiems astma, jie gali sukelti alergines reakcijas. Jautrumas sulfitams pasitaiko palyginti retai, tačiau jis gali sukelti tokius simptomus kaip galvos skausmas, kvėpavimo sutrikimai ir odos reakcijos.
Ar natūralūs konservantai visada geresni?
Natūralūs konservantai dažnai laikomi saugesne alternatyva sintetiniams, tačiau taip yra ne visada. Pavyzdžiui, didelis kiekis druskos ir cukraus, kurie yra natūralūs konservantai, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, jei jų vartojama per daug. Didelis druskos kiekis siejamas su hipertenzija ir padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o per didelis cukraus kiekis gali prisidėti prie nutukimo, antrojo tipo diabeto ir dantų problemų.
Be to, ne visi natūralūs konservantai nekelia pavojaus. Pavyzdžiui, actas, nors iš esmės yra saugus, gali pažeisti dantų emalį, jei ilgą laiką vartojamas dideliais kiekiais. Kai kurie natūralūs maisto konservavimo būdai, pavyzdžiui, rūkymas ar fermentavimas, taip pat gali įnešti potencialiai kenksmingų junginių, pavyzdžiui, policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH), esančių rūkytuose maisto produktuose, kurie siejami su vėžiu.
Pusiausvyra
Ne visi konservantai yra kenksmingi mūsų sveikatai, tačiau svarbiausia yra saikingumas. Nors kai kurie sintetiniai konservantai dėl savo galimo ilgalaikio poveikio kelia nerimą, daugelis jų laikomi saugiais vartoti tokiais kiekiais, kokie paprastai būna maisto produktuose. Reguliavimo agentūros nustato griežtus apribojimus, kiek šių medžiagų galima naudoti maisto produktuose, taip užtikrindamos, kad jų poveikis neviršytų saugaus lygio.
Tačiau pasikliauti natūraliais konservantais nėra patikimas sprendimas. Didelis druskos, cukraus ir kitų natūralių konservantų vartojimas gali sukelti sveikatos problemų. Geriausias būdas – laikytis subalansuotos mitybos, kurioje gausu šviežių, kuo mažiau apdorotų maisto produktų, ir stebėti ingredientų etiketes, ar jose nėra galimai kenksmingų konservantų.
Išvada
Apibendrinant galima teigti, kad ne visi maisto konservantai kenkia mūsų sveikatai. Kai kurie, ypač natūralūs konservantai, pavyzdžiui, druska ir actas, saugiai naudojami jau šimtmečius. Tačiau kai kurie sintetiniai konservantai yra susiję su pavojumi sveikatai, ypač jei vartojami dideliais kiekiais arba ilgą laiką. Svarbiausia yra saikingumas ir sąmoningumas – žinoti, kuriuos konservantus reikia riboti, ir sąmoningai rinktis maisto produktus. Subalansuota mityba su šviežiais, nesugadintais maisto produktais yra geriausias būdas sumažinti galimą riziką ir kartu mėgautis patogumu, kurį suteikia maisto konservantai.
